 |
|
|
 |
||
 |
 |
Data: 2011-11-24
Vieta: Bendrabučio poilsio kambarys
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Ieva Skrabulytė, Živilė Mikalauskaitė.
Tikslas:
Sprendimai:
Data: 2011-11-22
Vieta: Bendrabučio poilsio kambarys
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Ieva Skrabulytė, Živilė Mikalauskaitė.
Tikslas:
Sprendimai:
Data: 2011-11-17
Vieta: Politikos ir vadybos fakulteto II aukšto foje
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Ieva Skrabulytė, Živilė Mikalauskaitė, Samanta Maldaikytė, Valda Stapulionytė, Ieva Šablinskaitė
Tikslas:
Sprendimai:
Ø 1 ir 3 klausimai - Marius;
Ø 2 klausimas - Ieva S.;
Ø 4 klausimas - Ieva Š.;
Ø 5 klausimas - Valda;
Ø 6 klausimas - Živilė R.;
Ø 7 klausimas - Samanta;
Ø 8 klausimas - Živilė M.
Data: 2011-11-14
Vieta: Bendrabučio poilsio kambarys
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Ieva Skrabulytė, Živilė Mikalauskaitė
Tikslas: Pasiskirstyti, kas ir kokias projektinio darbo dalis redaguos.
Sprendimai:
Data: 2011-11-10
Vieta: Politikos ir vadybos fakulteto II aukšto foje
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Ieva Skrabulytė, Živilė Mikalauskaitė, Ieva Šablinskaitė, Samanta Maldaikytė.
Tikslas:
Sprendimai:
Data: 2011-10-26
Vieta: Internetinio portalo Facebook.com grupėje
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Ieva Skrabulytė, Živilė Mikalauskaitė, Ieva Šablinskaitė, Samanta Maldaikytė, Arnas Rukuiža, Marius Sucila, Valda Stapulionytė, Ingrida Purlytė,
Tikslas:
Sprendimai:
Data: 2011-10-18
Vieta: Politikos ir vadybos fakulteto II aukšto foje
Dalyviai: Živilė Rožėnaitė, Živilė Mikalauskaitė, Ieva Skrabulytė, Samanta Maldaikytė, Ingrida Purlytė, Arnas Rukuiža
Tikslas:
• Aptarti tolesnę projekto eigą.
• Pasiskirstyti naujas užduotis.
Sprendimai:
• Užduočių pasiskirstymas:
• Numatytas užduotis atlikti iki spalio 27d.
• Nepamirškite:
Projekto teorinė dalis
Projekto sąvoka
Projektas - kompleksinės, koordinuojamos, vienkartinės pastangos, apribotos laiko, biudžeto, išteklių ir kryptingų atlikimo specifikacijų, skirtos patenkinti vartotojo poreikius. Kaip ir daugumos organizacijos veiklų, taip ir šios veiklos pagrindinis tikslas yra patenkinti kliento poreikius.
Pagrindinės projekto savybės:
• Nustatytas galutinis tikslas;
• Apibrėžtas laiko tarpas nuo vykdymo pradžios iki pabaigos;
• Dažniausiai kelių padalinių ir profesionalių darbuotojų įtraukimas;
• Nauja unikali veikla, t.y. daroma kažkas nauja;
• Specialūs laiko, kainos ir atlikimo reikalavimai.
Pirmiausia turi apibrėžtą tikslą. Pavyzdžiui, iki 2012 m. sausio 1d. pastatyti dvylikos aukštų verslo pastatą ar įkurti tam tikrą organizaciją, padėsiančią socialiai remtinoms šeimoms spręsti problemas. Projekto tikslo yra siekiama atliekant kasdienius darbus.
Kadangi projektas turi tikslą, tai įgyvendinant jį būtina nustatyti tam tikrus terminus. Svarbiausias terminas yra projekto pabaiga. Taip pat svarbu kontroliuoti darbus ir prižiūrėti, kad jie būtų atliekami suplanuotu laiku.
Projektą vykdant dalyvauja įvairių sričių specialistų. Tai ir eiliniai darbuotojai, vadybininkai, finansininkai, rinkodaros specialistai, kokybės kontrolės specialistai.
Projektu turi būti sukuriama kažkas nauja. Šio reikalavimo įgyvendinimas verčia išspręsti dar niekada nespręstas problemas. Jei norėtume sukurti originalų gaminį ar paslaugą, turėtume numatyti daugelį aspektų, apie kuriuos dar niekas nekalbėjo. Iš kitos pusės žiūrint, bet koks produktas, pakeitus tam tikrus parametrus, gali būti apibūdintas kaip unikalus.
Galiausiai projektą apibrėžia specialūs laiko, kainos ir atlikimo reikalavimai. Projektai vertinami pagal tai, kokių rezultatų pasiekta, kiek kainavo ir kiek laiko prireikė jiems įgyvendinti. Šiuos tris reikalavimus įgyvendinant būtinas aukštas atsakomybės laipsnis. Jie pabrėžia ir pagrindinę projekto funkciją - kuo geriau patenkinti kliento reikalavimą, kuris įgyvendinamas suderinus kainą, darbo trukmę ir atlikimo specifiką.
Projektų vadybos procesai yra apibūdinami dviem aspektais. Pirmasis jų apima techninius vadybos procesus, kurie sudaryti iš formaliosios, griežtosios ir grynosios logikos dalių. Techninė dalis grindžiama formalia informacine sistema. Šis aspektas aprėpia ir projekto planavimą, numatymą bei kontrolę. Projekto rezultatų pasikeitimai yra fiksuojami dokumentuose. Bet kokį pokytį galima stebėti per vientisą sistemą. Tokios informacijos šaltiniai lengvai prieinami pagal poreikius tiek vadybininkams, tiek ir klientams. Sėkmingai dirbantis projektų vadybininkas privalo būti gerai susipažinęs su techniniu aspektu.
Antrasis aspektas išreiškia socialinę kultūrinę projektų vadybos procesų pusę. Šis aspektas labai skiriasi nuo pirmojo ir reiškia ne projektų planavimą, bet įgyvendinimą, kuris dažnai būna prieštaringas ir sudėtingas. Pirmiausia sukuriama konkreti laikina organizacija, kuri įgyvendins projektą. Projektų vadybininkai turi sukurti vidinę organizacijos kultūrą, kuri skatintų komandinį darbą, ir nustatyti motyvacijos sistemą. Socialiniai kultūriniai veiksniai apima sąveikos tarp projekto ir išorinės aplinkos derinimą. Projektų vadybininkai turi sušvelninti ir modeliuoti klientų lūkesčius, išlaikyti vadovybės politinį spaudimą, derėtis su savo būsimais kolegomis, prižiūrėti subrangovus ir pan. Norint projektą įvykdyti sėkmingai, būtina atsižvelgti tiek į techninius, tiek ir socialinius kultūrinius veiksnius.
Organizacijoje vykdomų projektų derinimas su organizacijos strategija
Daugelis organizacijų reikiamai nesistengia vykdomų organizacijoje projektų susieti su organizacijos strategija, todėl kyla nemažai keblumų. Tipinės problemos, kurios iškyla, kai projektai ir strategija nedera tarpusavy, yra šios: nepagalvotai ir nepagrįstai išskaidomi ištekliai, todėl dalis projektų nepabaigiami dėl išteklių stokos, įgyvendinti projektai mažai padeda siekti organizacijos strateginių tikslų, organizacijos aplinka tampa paini, iškyla nesusipratimų tarp aukščiausiojo ir žemesniojo lygio vadovų.
Norint kryptingai ir sėkmingai vystyti organizacijos veiklą, būtina įdiegti projektų atrankos infrastruktūrą. Svarbiausias žingsnis - sūkurimas projektų atrankos ir vertinimo sistemos, kuri derėtų su organizacijos misija bei strategija. Kiekvienas pasiūlytas projektas turėtų būti vertinamas pagal patvirtintus kriterijus ir galimus jo rezultatus. Ištekliai (žmonės, kapitalas, įranga ir t.t.) daugumai projektų turėtų būti paskirti iš anksto, kad įgyvendinant nekiltų konfliktų dėl paskirstymo. Prioritetų grupė turėtų analizuoti projektų strateginę vertę ne tik atrenkant projektus, bet ir juos įgyvendinant. Griežtai atrinkti projektai sumažina rizikos tikimybę, aiškesnis išteklių ir atsakomybės paskirstymas. Kiekvienas projektas organizacijai turi kurti pridėtinę vertę, ir tai galima pasiekti tik tada, kai projektai bus derinami su organizacijos strategija.
Projekto turinio planavimas
Projekto detalizavimas ir darbų padalijimo struktūra yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys beveik kiekvieno projekto valdymo apsektą. Projekto turinio apibrėžimas padeda susitelkti ir pabrėžti projekto rezultatų svarbą. Struktūra padeda užtikrinti, kad visos projekto užduotys būtų nustatytos. Darbo padalijimo struktūra padeda nustatyti reikalavimus personalui, techninės įrangos ir biudžeto poreikį. Struktūra sudaro palankią aplinką projekto kontrolei ir padeda nustatyti nukrypimus nuo plano, išreiškia atsakomybę ir atskleidžia vietas, kur veiklą būtų galima patobulinti.
Projekto struktūra
Projekto struktūra nėra tiksliai apibrėžta. Ji priklauso nuo institucijos, rengiančios ir įgyvendinančios projektą, nuo jos veiklos srities, projekto dydžio. Projekto sudėtingumas taip pat priklauso nuo pačios institucijos dydžio, nuo jos plėtros perspektyvų. Tačiau yra klausimų, kurie domina visus potencialius projekto rėmėjus ir kuriuos projekto rengėjas turėtų aprašyti viename ar kitame projekto skyriuje. Tai organizacijos charakteristika, projekto pagrindinių veiksmų ir galutinio rezultato - produkto ar paslaugos aprašymas, aplinkos analizė, marketingo strategija, projekto veiklos organizavimo ir organizacijos valdymo charakteristika, finansinė informacija.
Informatyvus turi būti ir projekto viršelis, titulinis lapas. Paprastai viršelyje nurodoma:
• Institucijos pavadinimas, adresas;
• Projekto pavadinimas;
• Institucijos vadovo vardas, pavardė, telefonas, faksas, ei. paštas;
• Projekto rengimo metai.
Tituliniame lape nurodoma:
• Projekto esmė (keliais sakiniais);
• Pilnas institucijos pavadinimas, adresas;
• Įmonės kodas, registracijos numeris;
• Registravimo data;
• Atsiskaitomoji sąskaita banke;
• Projektą rengusių vardas, pavardė, telefonas, faksas, el.paštas
• Konsultantai (jeigu jų yra)
Projekto struktūra:
1. Bendra ketinimų apžvalga (reziumė, anotacija);
2. Projekto esmė:
• projekto idėja;
• pagrindiniai tikslai ir uždaviniai;
• siekiamas rezultatas.
3. Organizacijos charakteristika:
• Trumpa veiklos apžvalga;
• Organizacijos aplinkos aprašymas;
• Organizacijos paslaugų vartotoja
4. Projekto įgyvendinimas:
• Veiklos grafikas;
• Pagrindiniai projekto dalyviai ir vykdytojai;
• Pagrindiniai ištekliai;
• Objektai;
• Tikslinės auditorijos;
5. Organizacijos personalas:
• Informacija apie vadovus;
• Darbuotojai;
• Darbo užmokestis;
• Organizacijos struktūra.
6. Rizikos įvertinimas:
• Rizika, susijusi su išoriniai veiksniai;
• Organizacijos silpnosios vietos;
• Rizikos mažinimas.
7. Finansinis planas:
• Finansavimo šaltinių panaudojimas;
• Pajamų ir išlaidų planas;
8. Priedai:
• Finansinė informacija (balansai, pelno (nuostolių) ataskaita).
• Organizacijos registracijos pažymėjimas;
• Projekto dalyvių CV;
• Dokumentų, rengiant projektą kopijos;
Pateikta struktūra yra detali, tačiau praktikoje paprastai yra atsižvelgiama į rėmėjo reikalavimus.
Projekto rengimo tvarka
Pradėjus rengti projektą jau žinoma, kas juo domėsis. Pirmiausia reikėtų pasidomėti ar potencialūs projekto skaitytojai yra parengę kokias nors rekomendacijas kaip parengti projektą, kuriame atsispindėtų daugiausia juos dominantys klausimai. Jei tokios rekomendacijos yra, reikia apsvarstyti, kurie iš projekto finansuotojų rekomenduotinų klausimų yra svarbūs, kaip juos aprašyti, ką akcentuoti, kad susidomėtų projekto finansuotojai. Todėl prieš pradedant rengti paraišką projektui reikia išanalizuoti fondo į kurį kreipsitės reikalavimus, projekto rėmimo prioritetus, paraiškos pildymo reikalavimus ir formas.
Rengiant projektą reikia visada atkreipti dėmesį į atitinkamų institucijų paraiškos formas, kurias reikia užpildyti rengiant projektą ir dalyvaujant konkurse. Daugelis paraiškos formoje numatytų klausimų būtinai turi atsispindėti projekte.
Parengus projekto schemą, ji aptariama ir numatoma, kurie projekto klausimai bus pateikti bendrai, kurie detaliai. Svarstoma, ar reikia papildomų tyrimų prieš pradedant rašyti projektą. Galbūt reikia smulkiau panagrinėti aplinką, galinčius įtakoti projektą veiksnius. Tik atlikus visus reikiamus tyrimus, galima pradėti rašyti.
Kiekvienas projektas turi turėti griežtai apibrėžtą tikslą, t.y. tam tikrą rezultatą kurio siekiama. Bet kuriam projektui įgyvendinti reikia tam tikrų išteklių: informacinių, žmogiškųjų, finansinių. Šie ištekliai visuomet yra riboti, tad racionalus jų panaudojimas svarbiausia projekto įgyvendinimo problema.
Projektui parengti ir įgyvendinti yra skiriamas projekto vadovas, kuris formuoja savo komandą. Projekto vadovo pagalbininkų skaičius ir komandos struktūra priklauso nuo projekto stadijos ir apimties. Projekto vadovo komandos organizacinė struktūra dažniausiai būna linijinė. Projekto vadovas atsako už tai, kad būtų pasiekti projekto tikslai, neviršijant tam tikrų išteklių, todėl jis privalo nuolat kontroliuoti tris svarbiausius projekto įgyvendinimo aspektus:
• Darbų trukmę;
• Lėšų panaudojimą;
• Darbų kokybę.
Nuo projekto vadovo tiesiogiai priklauso projekto sėkmė, todėl projektų vadovui yra keliami dideli reikalavimai.
Rašant projektą laikomasi tokių taisyklių:
• Rašoma aiškiai, trumpai ir argumentuotai, nevartojant daug specifinių terminų, patraukliai. Kiekvienas skyrius rašomas atsižvelgiant į bendrą projekto tikslą.
• Jei rašant išaiškėja kad projekto struktūra nėra gera, ji pertvarkoma, keičiama.
Parašytas projektas tikrinamas ir pateikiamas įvertinti pašaliniams asmenims, turintiems projektų rengimo patirties. įvertinus jų pastabas, projektas tobulinamas ir pertvarkytas gali būti pateikiamas tai institucijai, kuriai buvo rengtas.
Paprastai ekspertai vertinantys projekto paraiškos tinkamumą pirmiausia skaito bendrą ketinimų apžvalgą, finansinę dalį todėl ypač svarbu šias dalis parašyti ypač kruopščiai, aiškiai ir patraukliai. Nesusidomėjęs bendra ketinimų apžvalga (reziume), vertinantis projektą asmuo gali visai neskaityti viso projekto, ir tada žinoma jo rengimo tikslas nebus pasiektas - projektas nebus įvertintas ir jūsų idėja negaus finansavimo.
Pažeidimai elektroninio bilieto projekte:
Valstybės kontrolė nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai, informuojama pranešime spaudai.
„Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. Lt, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 mln. Lt. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 mln. Lt”, - apžvelgdama audito ataskaitoje užfiksuotus projekto kainų pokyčius ir darbų eigą sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
El. bilieto projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus ir užtruko dėl įvairių priežasčių. Taip pat buvo vėluojama teisiškai reglamentuoti el. bilieto sistemas, šalyje nesuformuota viešojo transporto el. bilieto sistemų kūrimo ir plėtros politika. Šioje srityje pasigendama centrinės valdžios, savivaldybių, viešojo ir privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo.
Savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas.
El. bilieto sistemos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose turėjo sudaryti palankias sąlygas naudotis jomis nepriklausomai nuo jų geografinės padėties.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad audito metu šiuose miestuose el. bilieto sistemos nebuvo suderintos tarpusavyje ir apmokėjimo už bilietus vienos el. piniginės principu sistema neveikė. Miestuose kol kas išnaudojamos ne visos sukurtos el. bilieto tarifų sistemos, priemonės ir mokėjimo būdai, padedantys keleiviams taupyti lėšas, geriau planuoti laiką ir keliones naudojantis viešuoju transportu, todėl el. bilieto projekto įgyvendinimas miestams kol kas nedavė planuotos socialinės ir ekonominės naudos.
Be to, neišnaudota galimybė atsisakius popierinių bilietų trijuose didžiuosiuose miestuose sutaupyti apie 4 mln. Lt.
Kol kas el. bilieto projektai diegiami ir tobulinami tik keturiose savivaldybėse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Druskininkų). Kitoms trūksta informacijos ir galimybių savarankiškai diegti analogiškus projektus, neaiški situacija dėl el. bilieto sistemų suderinamumo.
Valstybės kontrolė rekomendavo savivaldybėms peržiūrėti su el. bilieto sistemų plėtra susijusius strateginius dokumentus, patvirtinti planą trūkumams šalinti, kūrimo ir saugos dokumentaciją, įteisinti eksploatuojamas sistemas. Taip pat rekomenduota pasirašyti visos vykdant projektą įsigytos techninės ir programinės įrangos perdavimo sutartis, o nenaudojamą įrangą panaudoti. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms rekomenduota pasirašyti tarpusavio susitarimus dėl el. bilieto sistemų veiklos suderinamumo ir paskelbti sąlygas ir informaciją kitoms savivaldybėms, kaip būtų galima naudotis jau sukurtomis el. bilieto sistemomis.
Susisiekimo ministerijai rekomenduota strateginiuose dokumentuose patvirtinti tokių sistemų kūrimo ir plėtojimo pagrindines nuostatas, kryptis ir siektinus rezultatus bei el. bilieto koncepciją.
( Projektą įgyvendinanti institucija- Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) )
Vilniaus savivaldybės politinis kontekstas -2005 m.06-11 mėn.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba - Vilniaus miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, buvo išrinkta 2002 m. gruodžio 22 d. Rinkimuose daugiausiai vietų gavo: A. Zuoko koalicija „Už Vilnių, kuriame gera visiems” Liberalai ir Modernieji krikščionys demokratai (A. Zuoko koalicija) - 18 mandatų. Vilniaus savivaldybės meru nuo 2003 m. tapo savo originaliomis idėjomis bei novatoriškais sprendimais garsėjantis A.Zuokas.
Zuoko merystė Vilniuje susijusi ne tik su dangoraižiais, kurie iškilo greta Neries, bet ir su daugybe skandalų, kurie jį lydi jo valdymo laikotarpiu:
• Skandalas su „Rubicon group”.
• Skandalas dėl Jurgio Mačiūno darbų kolekcijos, kurią A. Zuoko vadovaujama sostinės taryba nusprendė įsigyti iš Jono Meko už 5 milijonus JAV dolerių.
• Skandalas dėl romų taboro Vilniuje, kai buvo griaunami romų statiniai, o dabar už tai kaip kompensacijas romams turi sumokėti mokesčių mokėtojai.
• Skandalas dėl Guggenheimo muziejaus - dar vienos A. Zuoko idėjos, kuri valstybei turėjo kainuoti iki 300 milijonų litų ir buvo vadinama „labiausiai laukiama projekto VEKS dalimi”.
• O kur dar skandalas dėl VEKS, kur irgi šmėžuoja A. Zuoko, kuris, būdamas meru, globojo projektą, pavardė?
2003 m. sostinės mero rinkimų byla, kurioje A. Zuokas buvo kaltintas daręs neteisėtą poveikį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vilmantui Drėmai. Vilniaus apygardos teismas 2008 metų kovą A. Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti V. Drėmą ir skyrė jam 12,5 tūkst. litų baudą.
Jeigu pažvelgtume atgal į 2005 m.liepos mėnesį, kuomet ir buvo pasirašytas mūsų tiriamas “Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas” projektas- matome, kad ten be skandalų taip pat neapsieita.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma 2005 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) “dėl premjero Algirdo Brazausko ir Vilniaus mero Artūro Zuoko galimo privačių interesų sąlygoto veikimo”.
J. Razmos rašte komisijai teigiama, kad būtent tomis dienomis, kai ministras pirmininkas A. Brazauskas pareiškė, jog A. Zuokas neturi atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų, A. Zuoko vadovaujama Vilniaus savivaldybės kolegija apsvarstė ir pritarė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, kuriuo tvirtinamas detalusis planas “Crowne place” viešbučio teritorijoje ir ten leidžiama statyti minėto viešbučio savininkų norimus papildomus pastatus.
“Kaip žinia, didelė dalis šio viešbučio akcijų priklauso ministro pirmininko žmonai K. Brazauskienei”, - rašte primena J.Razma.
Vilniaus miesto plėtros departamentas savo ruožtu pranešė, jog 2005 metų žemės sklypo Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 84, kuriame yra “Draugystės” viešbutis, detalusis planas buvo patvirtintas ne Vilniaus mero asmeniniu sprendimu, o iš įvairių Vilniaus miesto Tarybos frakcijų susidedančios kolegijos.
Kaip teigiama savivaldybės antradienį (2005 m. 06 27 d.) išplatintame pranešime, numatomo rengti minėto detaliojo plano išvados ir sąlygos “Draugystės” viešbučio buvo pateiktos dar praėjusių metų balandį (2004 m. 04) .(”Šiaulių naujienos” 2005 m. o6 30).
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) neįžvelgė viešųjų ir privačių interesų konflikto sostinės savivaldybės sprendime leisti statybas premjero žmonos Kristinos Brazauskienės valdomo viešbučio teritorijoje Vilniuje. VTEK šią išvadą paskelbė vakar.(2005 07 14)
Įtarimus buvo sukėlę tai, jog netrukus po to, kai premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė politinę paramą Vilniaus merui Artūrui Zuokui, kurį Prezidentas yra paraginęs atsistatydinti, sostinės kolegija pritarė premjero žmonos K.Brazauskienės valdomo viešbučio “Crowne Plaza Vilnius” planams plėstis.
Tačiau VTEK pirmininkas Algirdas Meškauskas teigia, jog iš dokumentų matyti, kad Vilniaus savivaldybės kolegijos sprendimas buvo priimtas per 18 mėnesių. (Panevėžio balsas, 2005 07 15).
Be to, ketvirtadienį posėdžiavusi VTEK konstatavo neturinti pakankamai duomenų, kad A. Zuokas, bendraudamas su Maskvos vyriausybe, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.( Autorius: ELTA, data: 2005 07 15)
Vilniaus savivaldybėje galima korupcija
Iki lapkričio mėnesio (2005 11) galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ir sostinės mero Artūro Zuoko veiksmus tirianti parlamentinė komisija dar nerengia savo išvadų, tačiau jos pirmininkė Loreta Graužinienė, remdamasi turima medžiaga, teigia galinti daryti prielaidas, kad vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybėje gali būti tam tikrų korupcijos atvejų.Tai ji sakė po antradienį įvykusio komisijos posėdžio, kuriame buvo aiškinamasi, kodėl parduodama buvusio Vismaliukų poligono žemė.
Seimo laikinosios komisijos narių neįtikino ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos Eglės Bugenytės tvirtinimai, kad žemė parduota teisiškai, pagal galiojančius įstatymus.
Galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ir sostinės mero A.Zuoko veiksmus tirianti parlamentinė komisija į kitą posėdį rinksis tik rugpjūčio 25 d. Pasak komisijos pirmininkės L. Graužinienės, vasarą komisijos nariai susistemins ir apibendrins turimą medžiagą.
Komisija savo išvadas Seimui turės pateikti iki lapkričio 1 d.( Autorius: ELTA ir “R.a.” inf., data: 2005 07 15)
Kadangi, projekto pasirašymo dieną- 2005 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai bei tuo pačiu Lietuvos žiniasklaida buvo „užsiėmusi” kitais reikalais- (skandalu dėl Crown Plaza), tai viešojo transporto projektas buvo nustumtas į antrąjį planą, kaip neteikiantis tiek daug diskusijų, komentarų ir pasisakymų.
Atskaitomybė
Atskaitomybė - sistema apibendrinančių ir tarpusavyje susijusių rodiklių, gautų iš einamosios apskaitos ir apibūdinančių visos ūkinės veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Atskaitomybė yra baigiamasis apskaitos etapas. Prieš dvejus metus skelbtą konkursą laimėjo konsorciumas, kurį sudarė Lietuvos bendrovė “Sonex Technologies”, Lenkijos EMAX S.A. ir Slovakijos EMTEST, už įrangą pasiūlė mažiausią kainą. Šis konsorciumas projektą Vilniuje ir Klaipėdoje įsipareigojo įgyvendinti beveik už 10,5 mln. litų. Kitos konkurse dalyvavusios bendrovės už tą pačią įrangą ir darbus paprašė 6 ar net 10 mln. litų daugiau. Todėl specialistams iš karto kilo įtarimų, kad projektas gali ilgam įstrigti. Konkursą užsakiusios Vilniaus savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” vadovas Vaidotas Antanavičius pripažino, jog dauguma specialistų nuogąstavimų yra pagrįsti.Valdininkas patvirtino, jog projekto įgyvendinimo pabaiga buvo atidėta tris kartus. “Susisiekimo paslaugų” direktorius patvirtino, kad dabar sostinėje parduodami elektroniniai bilietai nėra šio projekto dalis. Jie į apyvartą buvo paleisti nesulaukus, kada bus baigta įdiegti visa sistema. “Užsitęsus projektui, nusprendėme jau po truputį pratinti keleivius prie naujų technologijų. Bet dabar platinami elektroniniai bilietai atlieka labai siaurą - mėnesinio bilieto - funkciją”, - aiškino V.Antanavičius. Vilniaus savivaldybės informacinių technologijų skyriaus vadovas Rimvydas Jančiauskas atsakomybę už stringantį projektą vertė ne vien konkursą laimėjusiam konsorciumui. Projekto vadovas aiškino, kad dalis kaltės tenka ir miestui: “Užtruko įvairūs derinimai. Bet tikrai spėsime viską baigti iki Europos Sąjungos reikalaujamo termino”. Negana to, prieš kelias savaites Lietuvoje lankėsi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba. Ji pradėjo tyrimą dėl e. bilieto projekto įgyvendinimo. Kad projektui skirti 14 mln. litų iš ES struktūrinių fondų galėjo būti panaudoti netinkamai, projektą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra suabejojo dar pernai vasarą. Agentūrai kilo klausimas, kodėl e. bilietas veikia ne taip, kaip turėtų. Į ką investuoti milijonai? Taigi atskaitomybė už projektą yra kolektyvinė.
Projekto eiga žiniasklaidoje
| Projekto eiga | Pasisakę asmenys | Papildoma informacija | |
| 2005 rugpjūčio 18 delfi.lt | Vilnius, Kaunas ir Klaipėda rengiasi diegti elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemas viešajame transporte. Dar šiais metais bus paskelbtas viešasis pirkimas. Manoma, kad elektroniniai bilietai trijų didžiųjų Lietuvos miestų viešajame transporte bus įdiegti per maždaug dvejus metus. | Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino: projektui iš ES struktūrinių fondų bus skirta iki 14 mln. litų. Atsižvelgiant į turimų troleibusų ir autobusų skaičių miestuose, iš jų Vilniui teks apie 7 mln. litų, Kaunui - apie 5 mln. litų, o Klaipėdai - apie 2 mln. litų. Vilniuje bandomuosius komposterius, borto kompiuterius ir švieslentes savo lėšomis sumontavo lenkų bendrovė “Emax”. | |
| 2006 birželio 13 delfi.lt | Elektroninio bilieto sistemos 2006 sostinės autobusuose ir troleibusuose dar nebus (nors buvo žadėta), nes kilo ginčas tarp miestų: Kaunas nutarė įdiegti kitokią tvarką nei Vilnius ir Klaipėda. Viešųjų pirkimų tarnyba konkursą pirkti elektroninio bilieto programinę ir techninę įrangą paskelbė tik 2006 birželio 9d. Sumontuoti modernią įrangą prireiks dar metų | Trims miestams dalyvauti projekte buvo pigiau. Tačiau laimėję finansiškai, pralošėme laiko. Vieni elektroninį bilietą būtume įsirengę greičiau”, - pripažino vicemeras Algimantas Vakarinas | |
| 2007 liepos 16
delfi.lt |
Klaipėdoje autobusuose pradėti montuoti elektroniniam bilietui skirti komposteriai. Visiškai užbaigti diegti komposterius ketinama gruodį. | “Dar nėra apsispręsta ar bus mokama už visą kelionę, už valandą ar pusvalandį”, - sakė „Klaipėdos keleivinio transporto” direktorius G.Neniškis. | Nuo 2008 metų sausio 1d. visuose Klaipėdoje važinėjančiuose maršrutiniuose autobusuose turėtų pradėti veikti elektroninis bilietas (bus galima naudoti ir kaip vienkartinį bilietą). Nebeliks popierinių vienkartinių bilietų. Įdiegti elektroninį bilietą Klaipėdoje kainuos 3 mln. litų. |
| 2007 liepos 19
Lrytas.lt ir balsas.lt |
Kaune nuo rugpjūčio mėnesio bus įvestas e.bilietas | Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Rimanto Mikaičio, bus pasiektas dar vienas autobusų ir troleibusų transporto sistemų sujungimo etapas, bus įdiegta bendrojo mėnesinio bei elektroninių bilietų sistemos. | „Autrolio” Komercijos direktorius Mindaugas Kučinovas. Elektroninis bilietas šiuo metu galios tik Kauno mieste. Elektroninio bilieto nereikia kišti į komposterius. Kontrolierius tikrindamas bilietus tiesiog nuskaitys jį specialiu aparatu. |
| 2007 liepos 25 delfi.lt | Klaipėdos miesto tarybai patvirtinus - uostamiestyje įvedama elektroninio bilieto sistema. E.bilietus galima bus įsigyti dienų bėgyje. Po pusės metų nebeliks popierinių mėnesinių, o po metų ir popierinių vienkartinių bilietų. | ||
| 2007 rugpjūčio 3 delfi.lt | Kaune jau prekiaujama elektroniniais visuomeninio transporto bilietais. Klaipėdos autobusuose jau montuojami elektroniniai komposteriai. | „Kol kas nėra specialių komposterių, nuskaitančių elektroninį bilietą. Jų pirkimą organizuoja Vilnius, procedūra įstrigo dėl ginčų teisme”, - Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas K.Dekeris | |
| 2007 lapkričio 23 delfi.lt, balsas.lt ir respublika.lt | Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas žurnalistams pristatė viešojo transporto elektroninį bilietą. Bilietą jau galima įsigyti. Vilniaus mieste jis bus platinamas ir pradės galioti nuo gruodžio 1 dienos. | Vilniuje projekto vykdymas pavestas savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos” - direktorius V.Antanavičius | |
| 2008 liepos 9 balsas.lt | Planuojama, kad jau rugsėjį vienu elektroniniu bilietu bus galima naudotis visuose trijuose miestuose. | VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius G.Neniškis sako, kad pagrindinė sistemos netobulumo priežastis - nesusitarimas tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos keleivinio transporto įmonių. Būtent todėl e.bilieto sistemos diegimas yra lėtas ir bent jau kol kas nepraktiškas. | Klaipėda - pirmasis Lietuvos miestas, kuriame pradėta diegti elektroninio bilietosistema. |
| 2008 liepos 22
Lrytas.lt, balsas.lt ir respublika.lt |
Vilniuje nuo rugpjūčio 1 dienos Vilniuje nebeliks popierinių mėnesinių bilietų ir bus pradėta įgyvendinti nauja sistema (per vienerius metus), leisianti atsisakyti ir popierinių vienkartinių bilietų, bus įrengti komposteriai. Projekto vertė - 19.3 mln. litų. | Vilniaus valdžia popierinius mėnesinius bilietus naikina praėjus vos pusmečiui nuo e.bilieto atsiradimo. Anksčiau naujovę įdiegęs Kaunas jo atsisakyti ketina tik kitais metais. Kol kas popierinius mėnesinius bilietus iš apyvartos išėmė vienintelė Klaipėda. Kompanija „Sygnity” Kauno mieste įdiegė elektroninį viešojo transporto bilietą | |
| 2008 rugpjūčio 1 delfi.lt | Planuojama, kad lapkritį į troleibusą arba autobusą įlipę vilniečiai galės naudotis e.bilietu. (Klaipėdiečiai e.bilietus turi nuo vasario, o kauniečiai - nuo rugpjūčio). Diegiant elektroninį bilietą, išlieka ir senoji popierinių viešojo transporto bilietų sistema.
Elektroninio bilieto nereikia kišti į komposterius, kontrolierius tikrindamas bilietus nuskaitys jį specialiu aparatu. |
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” direktorius V.Antanavičius. Įvedus vieningą e.bilietų sistemą Kauno arba Klaipėdos e.bilietą bus galima nusipirkti Vilniuje arba atvirkščiai, tačiau naudotis tuo pačiu bilietu skirtinguose miestuose nebus galima, nes bilietų kainos skiriasi. | |
| 2008 spalio 17 respublika.lt | Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus vedėjas P.KERAS paaiškino, kad tris didžiausius Lietuvos miestus jungiantis projektas nėra baigtas, todėl keleiviai kol kas neturi galimybės naudotis visais tame projekte numatytais atsiskaitymo už važiavimą būdais. Pratęstas projekto įgyvendinimo laikas iki šių metų pabaigos. Kodėl taip atsitiko, negaliu paaiškinti. Matyt, buvo per daug optimistiškai pasirinkta projekto įgyvendinimo data. | ||
| 2009 balandžio 20 delfi.lt | Kaune terminuotuosius viešojo transporto elektroninius bilietus nuo šiol galima įsigyti ir internetu apsilankę puslapyje www.kaunobilietas.lt. | „Kaune autobusų ir troleibusų terminuotų e.bilietų kaina maždaug 5 procentais mažesnė nei popierinių bilietų, todėl keleiviams e.bilietą rinkis ekonomiškai naudingiau, o galimybė e.bilietą įsigyti internetu turėtų dar labiau padidinti šio bilieto tipo populiarumą”, - AB „Autrolis” Komercijos direktorius Mindaugas Kučinovas. | |
| 2009 gegužės 25 delfi.lt | Nuo šiol kauniečiai galės pasitikrinti jų turimų e-bilietų galiojimą tiek internete, tiek mobiliesiems telefonams pritaikytoje tinklalapio kaunobilietas.lt versijoje. | ||
| 2009 rugpjūčio 25 balsas.lt | Iki šios dienos sukurta reikiama e.bilieto infrastruktūra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, veikia mėnesiniai, vienos ir trijų parų elektroniniai bilietai. Kaip e.bilietas gali būti naudojamas Lietuvos studento pažymėjimas, taip pat tarptautinis studento pažymėjimas (ISIC). Tą pačią e.bilieto kortelę galima naudoti visuose trijuose miestuose. | Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus V.Sirvydžio teigimu, CPVA netenkina tai, kad, nors projektas vykdomas ne vienerius metus, iki šiol neveikia vienkartiniai e.bilietai. Būtent vienkartinių popierinių bilietų atsisakymas ir buvo vienas svarbiausių projektų tikslų. Vilniaus miesto mero pavaduotojas R.Adomavičius teigė, kad jau peržiūrėtos ir pakoreguotos vykdomos priemonės, pradėti geriau koordinuoti skirtingų įstaigų atliekamus darbai. | |
| 2010 sausio 4 delfi.lt | Dėl nesutarimų su rangovais Klaipėdos autobusuose elektroninio bilieto sistema nefunkcionuoja taip, kaip buvo numatyta iš pat pradžių. Kantrybės netekę transportininkai jau svarsto apie galimybę nutraukti sutartį ir reikalauti žalos atlyginimo, | VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktorius G.Neniškis konstatuoja, kad iki šiol sistema neveikia taip, kaip turėtų. Anot jo, visos problemos kyla dėl to, kad rangovai - lenkų ir slovakų kompanijos - akivaizdžiai nenori iki galo tinkamai atlikti savo darbo. | Visuose autobusuose jau yra pastatyti elektroniniai komposteriai, tačiau kol kas jie tik rodo stotelių pavadinimus. Neseniai pristatytų elektroninių vienkartinių bilietų dar nepopuliarina, nes be visų kitų bėdų kartas nuo karto vis sugenda koks nors komposteris ir autobusų, kuriuose galima atsižymėti tokį bilietą, ne daugėja, o mažėja. |
| 2010 kovo 2
Lrytas.lt, balsas.lt ir respublika.lt |
Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo tyrimą dėl projekto. Suabejota, ar tam skirta 20 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama miestuose panaudota tinkamai. Sistema, kai su Kaune pirktu bilietu (kortele) keleivis gali atsiskaityti sostinės autobuse ar troleibuse, iki šiol negalioja, nors taip turėtų būti. Kaune neįgyvendintas anksčiau žadėtas e.bilieto funkcijų spektro išplėtimas. | „Bilietas įdiegtas, informacinė sistema transporto stotelėse - taip pat. Kas numatyta projekte, atlikta. Bet kol vyksta tikrinimo procesas, negaliu tiksliai pasakyti, dėl ko kilo abejonių projekto įgyvendinimo skaidrumu. Kaunas šiame projekte - tik partneris”, V.Grinis. Vienkartinių bilietų transportui Kaune su e.bilieto kortele bus galima įsigyti jau nuo ateinančios vasaros - Kuano miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas P.Keras. | Bendrovė „Empirija” Kauno miesto savivaldybei padėjo įsisavinti 23,7 proc. projekto lėšų. „Empirija” dėl šio užsakymo varžėsi su kitais konkurso, kuriame dalyvavo 6 konsorciumai, dalyviais ir konkursą laimėjo. Vilniuje projekto vykdytojams yra tekusi daugiau nei pusė ES numatytos paramos. Sava dalimi projekto vykdymą finansavo ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybės.
Projektą Kaune kuruoja savivaldybės administracijos Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas V.Grinis. |
| 2010 rugpjūčio 13 lrytas.lt ir delfi.lt | Nuo rugpjūčio 16 dienos Kauno miesto viešajame transporte naudojantis elektroniniu bilietu bus galima sumokėti už vienkartinę ne tik savo, bet ir bendrakeleivio kelionę (komposterio pagalba). | ||
| 2010 rugpjūčio 20 balsas.lt | El. bilieto sistema trijuose didmiesčiuose baigta diegti prieš daugiau nei metus, tačiau miesto gyventojai nei komposteriais, nei švieslentėmis naudotis dar negali. Labiausiai projektas stringa Vilniuje. | Vilniaus miesto mero pavaduotojas R.Adomavičius: „Baigtas diegimas troleibusų parke, dar diegiama autobusų parke. Vėliau savo darbus turės pradėti “”Susisiekimo Paslaugos”. Jei 2010 m. gale viskas pradės veikti, tada bus labai gerai”. Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius V.Sirvydis sakė, kad 26 dieną numatomas susitikimas su Vilniaus savivaldybės atstovais, kurie turės pasiaiškinti, kodėl šitaip ilgai stringa projektas. | Elektroninio bilieto projektui įgyvendinti Vilniaus savivaldybė skyrė dar 1 mln. litų, už kuriuos įdiegtas papildomas trūkstamas įrangos kiekis. „Susisiekimo Paslaugos” direktorius G.Bliuvas. |
| 2010 rugpjūčio 30 lrytas.lt ir delfi.lt | Nuo rugsėjo 1-osios už kelionę maršrutiniu miesto autobusu Klaipėdoje bus galima atsiskaityti ir kartiniu elektroniniu bilietu (įlipus į autobusą keleiviui privaloma glausti e-bilietą (tiek terminuotąjį, tiek ir kartinį) prie komposterio ir laukti garsinio signalo) | ||
| 2010 rugpjūčio 30 lrytas.lt, balsas.lt, delfi.lt ir respublika.lt | Nors Vilniuje iki šiol neveikia e.bilieto sistema, miesto valdžia kurpia naujus planus - kitąmet planuojama atsisakyti popierinių vienkartinių viešojo transporto bilietų. Vietoje jų bus galima važiuoti vienkartiniu elektroniniu bilietu valandai ar dienai. | Šių metų gale turėtų visiškai pradėti funkcionuoti e.bilietas, patikino Vilniaus vicemeras R.Adomavičius. Jo teigimu, iki šiol šios naujovės įdiegimas stringa dėl netinkamai suformuluotų konkurso sąlygų- Vilniaus savivaldybė netinkamai suprato techninius parametrus. Vilniaus e.bilieto sistemos įdiegimui dar prireiks 1,5-2 mln. litų. | SĮ “Susisiekimo paslaugos” direktorius G.Bliuvas. |
| 2010 spalio 20 delfi.lt | Gruodį Vilniuje turėtų pradėti veikti elektroninio bilieto sistema, kuri leistų vairuotojams pardavinėti ne talonėlius, kaip iki šiol, o bilietus, panašius į tuos, kokius atspausdina mikroautobusų vairuotojai. | Savivaldybės taryba skubos tvarka pritarė sprendimui perduoti visą reikiamą įrangą trims įmonėms: „Susisiekimo paslaugos”, „Vilniaus autobusai” ir „Vilniaus troleibusai”. | |
| 2011 sausis 7 balsas.lt | Sostinės autobusuose ir troleibusuose pradėjo veikti vienkartinių e.bilietų sistema. Žadama, kad naujosios tvarkos įdiegimas bus galutinai baigtas iki lapkričio, o iki vasaros turėtų pradėti veikti ir informacinės viešojo transporto švieslentės. Visiškai atsisakyti popierinių bilietų planuojama iki metų galo. | „Susisiekimo paslaugų” projektų vadovas M.Žironas teigė kad, pagrindinė problema buvo, jog švieslentės buvo prijungtos prie troleibusų elektros tiekimo linijų, kuriose įtampa ne visada būdavo pastovi ir tai jas išvesdavo iš rikiuotės. pernai gruodį elektroninio bilieto projektą kuruoti perėmusių „Susisiekimo paslaugų” projektų vadovas M.Žironas pareiškė, kad sistemos „stuburas” net nebuvo pradėtas kurti, “aparatūra nupirkta, o informacijos perdavimas ir apdorojimas neįgyvendintas”.Vilniaus savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas R.Jančiauskas: „ES lėšomis buvo finansuota tik įranga, skirta transporto priemonėje nuskaityti informaciją nuo elektroninės kortelės.” Pasak pareigūno, galima tokia situacija, kad dabar susiduriama su poreikiu keisti ar pritaikyti jau įsigytos įrangos komponentus. | Be Vilniaus elektroniniai bilietai veikia ir Kaune bei Klaipėdoje. Šių miestų gyventojai savo korteles galės naudoti ir sostinėje. Tiesa, atvirkštinis procesas kol kas neįmanomas. Paskutinis trikdis užbaigti sistemą buvo informacinės sistemos trūkumas, kuriai iki šiandien kurti buvo išleista 800 tūkst. litų. „Susisiekimo paslaugoms” mažiau nei prieš pusmetį pavesta plėtoti elektroninio bilieto projektą. Lig šiol - nuo pat konkursų pradžios 2004-aisiais - tuo rūpinosi Vilniaus savivaldybė. Iš atsiųstos Europos pinigų panaudojimo ataskaitos matyti, kad daugiausia pinigų - virš trijų su puse milijonų litų - išleista viešajame transporte sumontuotiems sisteminiams kompiuteriams, kasos aparatams ir elektroniniams komposteriams. Apie trečdalį milijono kainavo įrangos diegimo darbai. Europos lėšomis taip pat diegtos belaidės prieigos, už pusę milijono pirkta nešiojamų kontrolės kompiuterių, tiek pat kainavo ir programinė įranga, skirta keleivių informavimui ir transporto judėjimo valdymui bei apskaitai. Virš pusės milijono kainavusios švieslenčių negalima eksploatuoti, nes nesiseka užtikrinti patikimo elektros energijos tiekimo. |
| 2011 sausio 18 lrytas.lt | Kauno miesto meras A.Kupčinskas ir Druskininkų miesto meras R.Malinauskas pasirašė ketinimų kurti bendrą e.bilietą protokolą. Pristatytas naujas Kauno viešojo transporto e.bilieto kortelės dizainas - „Kauno miesto kortelė”.šiais metais sistema, sujungianti moksleivio pažymėjimą su e.bilietu, bus diegiama Kauno Tado Ivanausko vidurinėje mokykloje | Per internetinį portalą su šia kortele miestiečiai galės įsigyti paslaugas Druskininkų mieste ir nuvykę ten, jomis naudotis” - sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas P. Keras | Kauno ir Druskininkų elektroninio bilieto kortelėmis bus galima naudotis abiejuose miestuose. Bendrovės „Kautra”, kuri įdiegė elektroninį bilietą Druskininkuose, generalinis direktorius L. Skardžiukas. |
| 2011 vasario 2 respublika.lt | Kauno meras A.Kupčinskas su Lietuvos informacinių technologijų ir verslo konsultavimo įmonės UAB ERP generaliniu direktoriumi M.Zbarskiu tarėsi dėl e. bilieto tolesnės plėtros galimybių, diegiant e. piniginės projektą. | “Į kortelę jau integruojame atsiskaitymą už automobilio statymą mieste, numatoma susieti e. bilietą su Druskininkų savivaldybės e. bilietu.” - miesto vadovas A.Kupčinskas. | Kaunas yra pirmasis Lietuvos miestas, kuriame pradėjo sklandžiai veikti e.bilietas. Sukurta ir įdiegta miesto viešojo transporto valdymo ir apmokėjimo už keleivių pervežimą elektroninėmis priemonėmis sistema, įrengtos informacinės švieslentės viešojo transporto stotelėse, autobusuose įrengti kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, žymekliai, trumpojo ryšio modemai. |
| 2011 kovo 22 lrytas.lt ir balsas.lt | Pagal IVPK sprendimą Vilniaus savivaldybės administracija privalės grąžinti beveik 5 mln. litų europinių lėšų už nebaigtą įgyvendinti el. bilieto sistemą, o projektą privalės baigti savivaldybės lėšomis. Projektui stringant, jo pabaigos terminas buvo pratęstas iki 2010 gruodžio. | Vilniaus valdininkai dėl iki galo neatlikto projekto kaltina 2005-aisiais miestui vadovavusią administraciją. „Projektas nebuvo pradėtas tinkamai ir dėl to jį vykdant atsirado labai daug komplikacijų (tai pastebėta 2009)” - Vilniaus vicemeras R.Adomavičius. Seimo Audito komiteto pirmininkė L.GRAUŽINIENĖ: ES savo lėšas išieškos iš Lietuvos valstybės. Atitinkamai mūsų šalis turėtų ieškoti kaltų žemesnėse grandyse. Kad jie bus surasti - labai abejoju.Greičiausiai ir vėl kaltų nebus, nors dėl kažkieno kaltės prapuolė 5 milijonai. Įstatymuose įvesta kolektyvinė atsakomybė ir atveda prie nuolatinių piktnaudžiavimų, milijoninių praradimų. | ES paramą administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra. Sostinėje neveikia informacinės švieslentės, vienas elektroninis bilietas negalioja visuose trijuose miestuose, nevisiškai veikia bilieto papildymo sistema. Projekto metu buvo Vilniaus meru V.Navickas, dabartinis meras R.Aleknos, e. bilieto projektą kuravo vicemeras R.Adomavičiaus. |
| 2011 balandžio 8 respublika.lt | Kaune ir Klaipėdoje e. bilietų sistema funkcionuoja, o Vilniuje per penkerius metus techninės naujovės įdiegti taip ir nesugebėta. Dėl chaoso sostinėje žlugo ir bendras Lietuvos didžiųjų miestų e. bilieto sistemos projektas. | Milijonus nežinia kur iššvaistę asmenys seniai dingę arba kaltę verčia kitiems. Į savo pirmtakus pirštu beda ir dabartiniai “Susisiekimo paslaugų” vadovai. Tokia sistema leidžia prognozuoti, jog kaltieji taip ir nebus nubausti, o kai kurie iš jų net sugrįš į aukštus postus sostinės savivaldybėje. | |
| 2011 birželio 8 delfi.lt | Nuo liepos 1-osios Kaune keleiviai į viešojo transporto priemonę bus įleidžiami tik pro priekines duris.
Jie privalės turimą e.bilieto kortelę priglausti prie komposterio, esančio šalia vairuotojo, ir patikrinti, ar jis galioja. Jeigu e.bilietas nebus papildytas ar bus pasibaigęs jo galiojimas, keleivis ir vairuotojas bus informuojami šviesos ir garsiniu signalu |
||
| 2011 | Internetu papildyti elektroninius bilietus Vilniuje bus galima tik kitų metų gegužę, o norint, kad sistema galų gale pradėtų normaliai veikti, reiks dar apie 2,5 mln. litų. Kituose šalies miestuose be didesnių sutrikimų veikia e.bilieto sistema. E. bilieto papildymo internetu sistema neveikia jau metus, nuo praėjusių metų liepos. | „Senoji papildymo internetu sistema buvo patikėta operatoriui, kuris bankrutavo, taip pat ši sistema nebuvo skirta internetu papildyti naujai atsiradusias e. bilietų rūšis (vienkartiniai elektroniniai). Šiuo metu ruošiamos pirkimo sąlygos pilnaverčiam e. bilieto projekto užbaigimui. Terminai priklauso nuo pirkimo procedūrų sklandumo, realistiniu vertinimu papildymas internetu galėtų startuoti kitų metų gegužės mėnesį” - „Susisiekimo paslaugų” Finansų ir ekonomikos departamento vadovė D.Urniežiūtė. | Švieslentės viešojo transporto stotelėse turėtų atgyti per nepilną mėnesį (Įmonė „Susisiekimo paslaugos” atsakinga). |
| 2011 rugpjūčio 24 lrytas.lt | Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos studentams į LSP bus iš karto integruotas elektroninis bilietas to miesto, kuriame yra aukštoji mokykla. Studentai, norintys naudotis elektroniniu bilietu kituose miestuose, turės nueiti į atitinkamo miesto susisiekimo paslaugas administruojančią įmonę bei aktyvuoti paslaugą. | ||
| 2011 spalio 6 lrytas.lt | Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. Lt. Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. | Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, el. bilieto projekto įgyvendinimas nebuvo sklandus ir užtruko dėl įvairių priežasčių. Taip pat buvo vėluojama teisiškai reglamentuoti el. bilieto sistemas, šalyje nesuformuota viešojo transporto el. bilieto sistemų kūrimo ir plėtros politika. Šioje srityje pasigendama centrinės valdžios, savivaldybių, viešojo ir privataus sektoriaus glaudaus bendradarbiavimo. Savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas. | Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 mln. litų. |
Asmenys ir įmonės susiję su projekto įgyvendinimu
|
Juridiniai asmenys, susiję su projekto įgyvendinimu, jų veikla ir jos kritika |
Fiziniai asmenys, susiję su projekto įgyvendinimu, jų veikla ir jos kritika |
1. Slovakijos EMTEST 2. Lietuvos “Sonex Technologies” (dabar - “Atea”) Visos kitos konkurse dalyvavusios bendrovės už tą pačią įrangą ir darbus paprašė 6 ar net 10 mln. litų daugiau. 3. Lenkijos Sygnity S.A.( EMAX S.A.) - sudaryta sutartis dėl programinės įrangos skirtos parodyti informaciją apie keleivio terminuotą elektroninį bilietą autobuso/troleibuso komposteryje. Tarp įmonės ir Sygnity S.A. vyksta ginčas, kad įsigyta iš Sygnity S.A. programinė įranga galėtų skaityti įvairaus tipo elektronines korteles, programinė įranga naudojimui nepriimta. 2008-11-25 sutarties su Sygnity S.A. vykdymo terminas nepratęstas.
|
|
Rodyk draugams
Vilniaus savivaldybė vykdė projektą „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas”, finansuojamą Lietuvos Respublikos ir ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau nepavyko įgyvendinti visų užsibrėžtų tikslų.
Tyrimo aktualumas:
„Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas” toliau vardinamas kaip „E-bilietas”, tai projektas turėjęs suefektyvinti viešojo transporto funkcijas bei pagerinti viešojo transporto Vilniaus mieste paslaugų kokybę.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsirado galimybė panaudoti ES strateginių paramos fondų lėšas. Šios lėšos tai ES valstybių nuosavybė, todėl jis aktualus visiems ES piliečiams. Nepaisant piliečių gerovės, panašių projektų likimą apsprendžia nepatikimas lėšų panaudojimas iš projektą įgyvendinančių pusių. Dažnos politinių jėgų permainos miesto savivaldybėje, stabdo potencialių ir visuomenei naudingų projektų įgyvendinimą.
Projektas „E-bilietas” apima tris didžiausius Lietuvos miestus - sostinę Vilnių, Kauną ir uostamiestį Klaipėdą. Politinių grupių permainos šių miestų valdžioje veikia ir užsibrėžtų projektų įgyvendinimą. Tai ne tik politinės atsakomybės, bet ir skirtingų valdžios jėgų suinteresuotumo klausimas. Skirtingose politinese rankose sutelktas projekto įgyvendinimas sudaro sunkumų jo tolimesnei eigai. Už šių projektų, vyksta kiti politinės reikšmės sandėriai bei ginčiai, kurie apsunkiną darbų planavimą, eigą bei jų finansavimą.
Dažnu atveju, vykdantiesiems politikams pritrūksta atsakomybės, jie pamiršta, jog jų darbai ir veikla, skirta bendruomenės naudai, o ne atskirų politinių individų ar grupių gerovei. Nepasisavintos ES lėšos sudaro dar vieną prielaidą, jog neefektyvus savivaldybių, kaip ir kitų šalies institucijų, bendradarbiavimas kenkia šalies plėtrai, o ES siūlomi pinigai taip ir liks nepanaudoti.
Galimi partijų, atskirų politinių grupių nesutarimai bei valdančiųjų partijų ginčiai Lietuvoje, skatina peržiūrėti „E-bilietas” projekto Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose įgyvendinimą, kuriuose viešasis transportas turi išskirtinę svarbą bei paklausą, kadangi šie miestai yra didžiausi gyventojų skaičiumi bei pagrindiniai šalies turistų traukos objektai.
Strateginė valstybės plėtra turi būti vykdoma vieningai visuose Lietuvos regionuose, todėl bet kokie politiniai ginčiai bei asmeninės politikų ambicijos turi būti pašalintos ir paviešintos, siekiant išvengti galimų neskaidrumų ir nesutarimų ateityje.
Tyrimo naujumas:
Sąjungos struktūrinės paramos tinklapyje nurodyta projekto pasirašymo data: 2005-07-11. Projekto trukmė: 48 mėn. Elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos įrengimas turėjo startuoti jau 2007 metais. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje šio projekto vykdymas sustojo. Troleibusuose ir autobusuose yra įmontuoti elektroniniai komposteriai, tačiau jie rodo tik stotelių pavadinimus. Švieslentės, turėjusios būti stotelėse panaikintos, nes nebuvo efektyvios, rodė netikslų viešojo transporto atvažiavimo laiką. Nuo 2008 m. Rugpjūčio mėn pradėjo veikti tik e. bilietas. Tačiau pildyti jo internetu vis dar negalima.
Tyrimo problematika:
Kodėl įdiegus elektroninių bilietų ir informavimo sistemą, ji nepasitvirtino ir įdiegta įranga (komposteriai, švieslentės) neveikia pagal paskirtį? Kodėl nepavyko susitarti visoms trims savivaldybėms dėl šio projekto įgyvendinimo?
Tyrimo objektas:
Neproduktyviai įgyvendintas “Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas” projektas.
Tyrimo tikslas:
Išsiaiškinti, kodėl nepavyko sukurti ir įdiegti Vilniaus visuomeninio transporto valdymo bei apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis už keleivių pervežimą sistemos, siekiančios sumažinti miesto valdymo institucijų kaštus ir užtikrinančios palankias sistemos naudojimosi sąlygas keleiviams nepriklausomai nuo jų socialinės ir geografinės padėties.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ES projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas” tikslą bei uždavinius.
2. Išsiaiškinti, kodėl projektas įgyvendintas būtent tarp šių 3 miestų?
3. Apžvelgti projekto įgyvendinimą laimėjusios įmonės paraišką bei kitų konkurse dalyvavusių įmonių pasiūlymus.
4. Palyginti projektą su užsienio praktika.
5. Išsiaiškinti, kodėl projekto įgyvendinimas neįvyko sklandžiai, kas už tai atsakingas?
Rodyk draugams
Vabd8-05 sveikina Jus užsukusius į Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo studentų Viešojo administravimo sistemų dalyko 5 grupės tyrimo “Elektroninio bilieto sistema Vilniaus mieste” internetinį dienoraštį! Čia galite sekti mūsų darbus, kurių dėka sieksime (ir išsiaiškinsime!), kodėl visgi elektroninio bilieto sistema Vilniaus mieste neveikia taip, kaip turėtų. Palinkėkit mums sėkmės!
